Kokia buvo Jūsų pirmoji perskaityta (ar bent čiupinėta) knyga?
Maniškė – žurnalas “Murzilka”. Kitų arba nebuvo arba nebeliko atmintyje.

Gimusieji 2001 – asiais ar vėliau (su tėvukais “prie bajerio”) turi teorinę galimybę savo pačia pirmąja knyga vadinti istoriją apie kurmį su išmatomis ant galvos.

Žolė?

Sunku įsivaizduoti kiek autoriui reikėjo surūkyti žolės, kad gražiai iliustruotą veikalą pateiktų leidyklai lyg rimtą meninį kūrinį vaikams. Dar sunkiau įsivaizduoti kiek leidyklai reikia būti trenktai.. O gal tik apsinešę didžiausius verslo projektus vykdo? a?

O tėvai?

Ar kas įsivaizduoja jauną motiną, Vokietijos vidutinio dydžio mieste vykstančioje knygų mugėje, vartančią ‘The Story of the Little Mole Who Knew It Was None of His Business‘ ir sumokėjusi kokius 10 Eur nuneša savo atžalai gimtadienio proga. Uch, turbūt ji irgi apsinešusi.
Žemiau visą pasaka rusų kalba. O jei patiko, Amazon sako, kad mielai parduos tau (tik kiek pamenu su Lietuva ji nedraugauja).

>>>

Kaip žinia Naujieji 2010 metai jau čia pat.
Ta proga visi kas netingi žvalgosi į praėjusius metus ir renka "Metų X" (nežinomo kintamojo vietoje gali būti viskas – nuo metų muzikinio albumo iki metų darbininko Kaučiuko gamykloje Sibire).

Filmai

Mūsų lietuviški kultūros G.randai kasmet paruošia geriausių filmų sąrašiuką pagal kitus leidinius. Praėjusių metų geriausius pradėjau "įveikinėti" tik kažkodėl netikėtai palikau tą piratinį reikalą.

Piratavimas

Kalbant apie piratavimą, dar 2003 metais susidraugavus su Counter Strike pasakiau SAU, kad tai vienintelis žaidimas už kurį mokėčiau litus (Dendy cartridge’ai ir PlayStation One piratiniai diskai iš Gariūnų nesiskaito) ir po nedidelės septynerių (7!!!) metų pertraukos galiu pasigirti išleidęs pinigus už du žaidimo Counter Strike Source vienetus – sau ir sparčiai skills’us gerinančiam draugui (ačiū topzone už žinią ir internetui už galimybę).
Juk pliusas piratavimo naudai plačiai diskutuojamoje temoje?
Tiesa, maniškis Lenovo S10e apsimeta, kad nepaneša tokios grafikos (nors su 1.6 versija bendrauja be kompleksų), tad Steam paskyra virtualiai dulka, o kompiuterių pardavėjai laukia kol eisiu leisti pinigus galingesniam žaislui.

Laukimas

Tad kol jie laukia, smagiai pažaiskime Super Mario ir Tetris mišinį (ačiū Flash technologijai ir internetui).
Žaidimas užburia savo idėja ir užneša į 8 bit RPG stilių (jei toks egzistuoja), nors gal išsimiegojus atrodys kaip smagus Action’as.
Su Naujais.

>>> Radijo bangomis valdomas mašiniukas tuščiais buteliais groja Super Mario melodiją

Kol Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė Lenkijoje kovoja už Tėvynės garbę galime pasvajoti kokių akimirkų norėtume išvysti kuo daugiau.

Ar tai įmanoma aikštelėje?

Nuojauta knibžda, kad taip – tokie dėjimai į krepšį yra kasdienybė regbio ir krepšinio mišinyje vardu Slamball.

Kol šį agresyvų žaidimą žaidžia tik juodaodžiai ir tik JAV galime kaip ir XX amžiaus pradžioje pradėti Slamball tradicijas ir Marijos žemėje.

Juk tai Krepšinis 2.0 (iš didžiosios raidės).

Kas tie NSO? Ir kur apskritai jie skraido?
Apie neatpažintus skraidančius objektus daug informacijos rasite enciklopedijoje, o jei matėte bent vieną anų laikų kultino serialo "X failai" seriją, žinote daug daugiau negu paprasti mirtingieji.

Į antrą klausimą padės atsakyti "NSO medžiotojų" puslapis.
"Google maps" pagrindu užkurtame ateivių gerbėjų puslapyje galite pažymėti kur, kada ir ką matėte keisto ir skraidančio.
Yra galimybė prisegti padarytas nuotraukas.
Kol kas daugiausia "incidentų" užfiksuota JAV teritorijoje.
Manau, tai puiki terpė jauniems moksleiviams parodyti savo photoshop montažo gebėjimus ir išgarsinti Lietuvos, kaip mėgstamiausios ateivių šalies, vardą.
Aš rimtai.

>>> Pasaulio pabaiga prabangiai – Aukštuomenės dujokaukės

Ieškojau “Pietų Parko” serijos, kuriame vaikėzai kūrė savo labai rimtą mokyklinę televiziją ir pagal reitingus vis nesugebėdavo aplenkti laidos, kurioje šunys nuolatos laižydavo ekraną – atspėkit ar radau? (nea – kas žino sezono ir epizodo numeriuką atsiliepkite ).

Užtat galiu pasigirti atradęs (o tiksliau radęs), kad visos (arba beveik visos) animacinio serialo "South Park" serijos yra oficialiai, legaliai pateikiamos nemokamai peržiūrai ir dar labai geros kokybės.
Pavadinimas pateiktas anglų kalba sąmoningai, juk ir epizodai originalo kalba ir kartais bent jau man tenka pavartyti žodynėlį.
Štai kokiu žodžiu šiandien praturtėjo mano anglų kalbos žodynas.

O pasinaudojęs paieškos varikliu susidūriau su skaudžia tiesa – faktas žinomas ir pakankamai senas (tad jokia čia naujiena).
Tiesa, tais klestėjimo laikais buvo anonsuoti keli reklaminiai blokai, o šiais kiek sunkesniais laikais reklamų ten tikrai nėra.
Tad buvusi "Tango TV" su vienu naktiniu epizodu per savaitę ir gebėjimu į 20 – ies minučių veiksmo įdėti 10 minučių reklamų tikrai "Sucks" (nesu tikras ar dar rodo)
Smagaus žiūrėjimo.

>>>

Būtų apsipirkęs "legendinis muzikos prodiuseris Philas Spectoras" šioje korėjiečių parduotuvėje, gal ir aktorė Lana Clarkson šiandien būtų gyva.

Susprogdinto baliono efektas prie ausies ne ką mažesnis, o ir specialaus leidimo nereikia.

Teigiama, kad kaina 15 amerikietiškų, o tikslios nuorodos į prekę rasti neįmanoma (kalbos barjeras).

>>> Ginklai iš popieriaus

Kiek suprantu iš bendro vaizdo, Sony Playstation Portable (PSP) yra viena sėkmingiausių nešiojamųjų žaidimo konsolių istorijoje ir jeigu turėčiau poreikį "stumti laiką", tai greičiausiai rinkčiausi šią konsolę.

Verslas nebūtų verslas, jeigu nepasiūlytų papildomų aksesuarų gyvenimui palengvinti.
Laikiklis "The PSP Multi Shape Cobra Stand" yra lankstus gyvatukas, kurį galima apvynioti aplink ranką, juosmenį ar tiesiog pastatyti ant stalo ir mėgautis sodinant žaidimų konsolės bateriją ir gadinant akis.

Praverstų kelionėse žiūrint filmus.
Hong Kongo elektroninė parduotuvė amerikiečiams siūlo šią prekė už $23 (apie 60 lietuviškų)

>>> Foto – Sony Playstation Portable lauko reklama

Žmonės linkę dažnai ir daug ką pamiršti. Kovai su tuo jau sukurtos popierinės, elektroninės užrašų knygutės, visokie limpantys spalvoti lipdukai, internetiniai ar darbastalio kalendoriai.

Taip vienus darbus keičia kiti, ir visgi dalis gan svarbios informacijos ir lieka kažkur „ten“, užmarštyje. Tad tam, kad stengdamiesi prisiminti kuo daugiau kasdienės masinės informacijos nepamirštume to, kas kasdieniška, bet ne mažiau svarbu,  Erin Hanson sumąstė, rodos, tokį paprastą, bet įdomų dalyką – savo namus papuošti priminimais.

Kaip jis teigia, „spalvingi priminimai, tarsi išmėtyti visuose namuose, priverčia mane gyventi šiek tiek tvarkingiau ir geriau“. Kaip teigia vienas gan žinomo produkto šūkis, „kartą paragavęs negali sustot“. Taip nutiko ir šios idėjos sumanytojui – priklijavus vieną priminimą, namus po kiek laiko jau puošė begalės jų.

Bet jei rimtai – tai išties gera idėja užmaršiems, nepunktualiems, nesistemingiems žmonėms. Gal tikrai kas dieną sau primenant, jog negalima vėluoti arba kaip svarbu išplauti indus, vėliau ir nejučia imsiu taip elgtis? Juk geri įpročiai nėra įgimti – jie išugdomi.

Turbūt visus šiuos priminimus būtų galima suskirstyti į keletą didelių grupių: kasdieniai darbai (tvarkymasis, švaros įpročiai ir t.t.); tai, ką planuoju padaryti ir vis pamirštu (perskaityti knygas, persodinti gėlę, nusipirkti naują puodą); saugumo priminimai (palenkti galvą jei stakta žema, išjungti virdulį iš rozetės); 4) labai svarbios, bet daugeliui atrodančios nereikšmingomis smulkmenos (pabučiuoti žmoną, nusišypsoti valantis dantis, nepamiršti gimtadienio).

Be to, šie priminimai, manau, gali tapti puikiu interjero pagyvinimu. Na kur jūs daugiau matėt tokią unikalią gyvenamąją užrašų knygelę? 

>>> Daiktų saugykla lubų kampe

Ten, kur gyvenu, kažkaip įprasta, kad dviračiai padeda pasiekti tašką B (žinoma, kad iš taško A) ir net per televizorių visi matyti dviračiai atlikdavo tą pačią funkciją, o štai su internetu viskas kitaip.

Čia pastebėtas dviratis, į kurį lengva ranka telpa du žmonės ir tokia pat lengva ranka jie niekur neišvažiuos, užtat turiningai praleis laiką bandydami išlaikyti pusiausvyrą (nesu tikras ar tokiomis sąlygomis tai apskritai įmanoma).

Ši triratė transporto priemonė yra ne kas kita kaip meninis projektas ir, įtariu, šiuo metu dulka kur nors sandėliuke.

>>> Iphone’ų ir Ipod’ų dviračio laikiklis su nuotoliniu valdymu

Kas žino tris sunkiausius darbus pasaulyje? Hmm.. iš esmės turbūt kiekvienas atsakys jog būtent jo darbas ir yra sunkiausias. Ir su tuo, manau, tiesiogiai susijęs vienas iš nemaloniausių procesų – kėlimasis rytais, kurį palengvina arba stipri motyvacija, arba puodelis tonizuojančio gėrimo. Apžvelkime kelis internete rastus įdomiausius pavyzdžius.

Kasteto formos puodukas – puiki išeitis. Ir forma intriguojanti, ir patogu, ir geriant gausite gerą rytinį kavos „smūgį“.

Dar vienas patogus išradimas – kavos puodelis su specialia vieta sausainėliams. Išradinga, ar ne? Ypač praverstų per kokius kviestinius parodų pristatymus, šou, kur kavos ir užkandžių intensyviai siūloma, o neturint kur pasidėti ir nenorint apsikrauti lėkštėmis tenka visko atsiakyti. Gudru.

Kavos puodelis – paletė padės pagaminti būtent tokią kavą, kurios ir norite, ir nereikės kas sekundę ragauti jau pakanka pieno ar dar šlakelį pilt. Puodelio viršuje esanti spalvų gama parodo koks turinys yra puodelyje – karti juoda kava ar vien pieno gėrimas.

Tirpstantį ledyną imituojantis puodelis – nerealus išradimas tiems, kas amžinai nusipliko burną karštu vandeniu. Jei puodelyje vanduo šaltas, ledynas matysis, pilant vidun karštą vandenį jis tirps. Visa tai dėka karščiui / šalčiui jautraus išorinio puodelio sluoksnio.

Dirbi ofise, kur vien merginos, ir atsibodo norint pasirodyti geram nešioti visa dieną kiekvienai po puodelį? Gudri išeitis – sujungti kartu į vieną eilutę puodukai. Junk į eilę kiek nori, nešti vistiek bus patogu ir paprasta.

Dar vienas gyvenimo supaprastinimas – puoduko lėkštelė, kurioje yra specialus plyšys panaudotam arbatos pakeliui. Jei pakliuvai į situaciją, kurioje panaudoto pakelio dėti nėra kur, turbūt keiksies kad šeimininkas nepasirūpino įsigyti būtent šių puodelių. Arbatos pakeliui amen.

Smagus ir linksmas puodukas – su nuvervėjusią kavą laižančiu žmogiuku. Išties smagus vaizdelis. Pasidalink savo gėrimu su žmogeliu ant puodelio.

>>> Apie Jėzų ir kavą – Medinis laikiklis vienkartiniam puodeliui

Dalintis yra krikščioniška pareiga. Dalintis muzika viešose vietose yra kvaila mada ir pirmiausia dėl cypsiančios garso kokybės.
Menininkas Michael Schoner, gyvenantis vienoje liberaliausių šalyje (tikiuosi, žinote, kur lengvieji narkotikai legalizuoti?) vietiniam jaunimui pasiūlė suoliuką su garsiakalbiais, kurie per bluetooth ryšį groja šalia esančio muzikinio grotuvo turinį.