Gadgets Gizmos and Music for Inspiration
Pastarųjų metų mobiliųjų telefonų raida stengiasi suteikti kuo daugiau funkcionalumo kuo mažesnėje erdvėje nepamirštant valdymo subtilybių.
Taip atsirado touchscreen technologija, kuri yra vaizdo ir lietimo mišinys.
O ką daryti tai žmonijos daliai, kuri turi problemų su regėjimu?
Istoriškai susiklostė, kad spausdintuvai yra neproporcingai dideli.
Kodėl?
Niekas nežino, todėl gamintojai ir stengiasi kompensuoti tokį prietaiso nerangumą ir prideda papildomų funkcijų – skeneris, faksas, kopijavimo aparatas (ateityje gal sulčiaspaudei atsiras vietos).
Moterys (kažkodėl) teigia, kad vyrai vienu metu gali daryti tik vieną darbą.
Remiantys šia (moteriška) logika, keli iš Azijos kilę dizaineriai keistais vardais (Harry Wu, Ming Yang, Jabez Lin Me/lan Hsueh, Vince Yu) sukūrė klaviatūrą vienai rankai.
Garbaus amžiaus istorijos mokytojas vidurinėje mokykloje minėjo, kad prieš karą Lietuva buvo labiau išsivysčiusi negu bet kuri Skandinavijos šalis.
Įdomu, jeigu ne okupacija, ar būtume turėję savo pasaulinio lygio prekės ženklą, tokį, kokį turi suomiai (o suomiai turi Nokia).
Ganėtinai įdomus klaviatūros sprendimas.
Įrengimas, vardu “No-Key Touch Keyboard”, yra ištisas stiklas be mygtukų, o valdymas vyksta sensorių pagalba.
Kai pirštas uždengia tam tikrą stiklinės klaviatūros vietą, protingas kompiuteris apskaičiuoja ką būtent paspaudė žmogus.
Kol vieni piktinasi gruziniškų patiekalų populiarumu Lietuvos paežerėse ir ieško atsakymų į klausimą “kodėl kepinant vos ne 30 laipsnių karščiui, kažkam dar norisi karštos mėsos”, mes žinome būdą kaip paruošti skanų karbonadą be jokių papildomų laiko ir energijos išteklių.
Tobulinti savo namų išvaizdą galima iki begalybės.
Mobiliųjų aparatų išorė taip pat be galo svarbi.
Vienas žygiuose būtinų elementų šalia laužo ir palapinės yra miegmaišis, kurio užduotis – “būti lova”.
O realybėje turime kaldrą su užtrauktuku, todėl tenka vežtis visokius smagius pripučiamus įrenginius (aka čiužinius).
