Kai mano trijų metų senumo Sony ausinės nusprendė išeiti į pensiją, o tiksliau minkštos gumos laidas paprasčiausiai susidėvėjo iki kaulo (iki vario), ko pasekoje viena iš smegenų pusių (ausinių) nusprendė nebeveikti – supratau, kad turiu puikią progą leisti uždirbti pinigą kokiam nors mažmenininkui.

Poreikiai

Rinkausi ilgai nors iš esmės pasirinkimo kaip ir nebuvo.
Norėjosi išlaikyti tokia pat labai aukštą garso kokybę, turėti "In Ear" tipo modelį su silikoninėmis išorės triukšmą nepraleidžiančiais ausies "pumpurais" (angl. earbud) ir tuos ausinių kabliukus, kurie dėl viso pikto maunasi ant ausies (atseit, kad sportuojant neiškristų).

Svajonės

Na ir dar kartais sapnuodavau apie galimybę lengvai perjungti garso takelį neliečiant muziką skleidžiančio aparato (patikėkit, žiemą, sausakimšame troleibuse traukti iš tolimos kišenės kurs nors žemiau juosmens esančio vienuolikos su puse cm ilgio aparatą nėra patogu).

Pasaka

Beja senokai (t.y. prieš pusantrų metų)  Steve’ui Jobs’ui nusprendus už pusę kainos atiduoti liaudžiai pirmos kartos Iphone modelius (prieš paleidžiant Iphone 3G) darbo metu kažkur tarp pietų pertraukos ir rimto darbo užsukau į eBay ir iš stebuklingo penkto karto laimėjau!
Sutikit 8 Gb Iphone už 212 GBP su atsiuntimu yra tikras stebuklas, todėl dabar žinau, kad tokia galimybė egzistuoja – Iphone’o komplekte esančios baltos ausinės turi šlykštų garsą (trūkumas) ir galimybę valdyti grotuvą (privalumas).

Lojalumas

Tvirtai nusprendžiau ausinių srityje likti ištikimas Sony prekės ženklui, išimtį padaryčiau nebent Philips’ui, kurio dideles ir kokybiškas ausines naudoju namų sąlygomis nuo 2003 metų.

Paieška

Pavarčius keletą katalogų (D.Britanijoje fantastiškai populiarus apsipirkimo būdas, beja ir labai patogus) tinkančio neradau ir pabėgau į internetą.
Sony namų puslapyje radau beveik idealias (trūko tik kabliukų ausims) ausines vardu Sony MDR-EX38iP, kurie giriasi integruotu iPod valdymu ir mikrafonu pokalbiui palaikyti.

Elektroninė prekyba?

Jie prisiekė, o aš ir patikėjau.
Aplankiau keletą virtualių parduotuvių, kurie apsimetė, kad parduoda šią prekę ir atseit ją jau išpardavė (nors ko gero net rankose neturėjo).
Smagiausia, kad pigiausias variantas (30 GBP), kurį radau buvo Sony puslapio pasiūlytas (įvedus pašto kodą) mažmeninis Sony prekybos taškas Londono centre (dirbu netoliese, o šalia namų kainuotų trim svarais brangiau).
Tyliai pasibaisėjau į ką pavirto elektroninė prekyba ir pirkau "gyvai".
Užtat dabar turiu čekį ir berods metų garantiją.

Prie esmės

Na o visa įrašo esmė tame, kad (toliau asmeninė teorija) ausinių lygį galima lengvai įvertinti pažiūrėjus į laidą bei į pasiskirstymą tarp ausų.

Ekonominė klasė

T.y. rimtai atrodančios Philips ausinės lietuviškame prekybos centre už 30 litų visada turės dviejų linijų plokščią laidą ir kur nors per vidurį, vieną laido pusė eis prie vienos ausinės, kita prie kitos – tai ekonominės klasės prekė, todėl ir garso kokybė bus biudžetinė.

Verslo klasė

Aukštesnės klasės ausinių laidas visada bus apvalus, o Left, Right pasiskirstymas kiek kitoks.
"Didelės" ausinės turi vienintelį kontaktą su korpusu ir jau viduje vyksta pasiskirstymas į kairę ir dešinę, o mažų ausinių laidas turėtų prie kairės ausies išsišakoti ir taip per kaklo galą pasiekti dešinę ausį (nors čia gal tik mados reikalas).  

O kadangi mano (tuo metu) planuojamų pirkti ausinių (Sony MDR-EX38iP) žmoniškų nuotraukų internete ne kvapo (tik gamintojo paveiksliukai), dalinuosi ką tik iškeptais vaizdais su paieškos sistemomis ir su potencialiais šios prekės pirkėjais.

Tikroji esmė

Beja jeigu kam įdomu, ausinės groja taip pat fantastiškai kaip ir turėtų.
Su pirmos kartos Iphone draugauja, bet ne iki galo – neveikia garso reguliatorius.
Turi biudžetinėms ausinėms būdingą laidą ir pasiskirstymą :) (įtariu Sony moka mokesčius Apple už suderinamumą su jų produkcija).

>>> Kai reikia gero garso – Pioneer bevielės ausinės

Yra žmonių, manančių, kad analoginis garsas niekad neprilygs skaitmeniniam, taigi CD visada pralaimi prieš plokšteles.
Ir gero garso “fobui” apsipirkimas Itunes parduotuvėje prilygtų moralinei savižudybei, ko mes tikrai nenorime.

Įtariu, tokiems žmonėms išdurti tiktų seną gerą (17,78 cm skersmens) plokštelę imituojantys kompaktiniai diskai.
Jie padengti mistine plėvele, kuri imituoja tiek išvaizdą, tiek paviršiaus tekstūrą.
Atrodo profesionaliai, tad praktikuojančius jaunus DJ’us, grojančius iš savo CD – R’ų, turėtų sudominti.

Užsienyje gyvenantys lietuviai gali aptikti šią prekę kai kuriuose mažmeninėse prekybos taškuose, na o vietiniams galima pabandyti įsigyti už 8 angliškus piniginius vienetus (31 litas) šioje parduotuvėje.

>>> Neįkainuojama muzikos įrašų kolekcija

Kokį gerą mėnesį gyvenau su Creative X dock Wireless.
Kas tai per daiktas?
Daugiausiai naudojau jį kaip pakrovėją savo Iphone’ui, nors tikroji paskirtis iš tiesų kiek gudresnė.
Taigi, apie viską iš pradžių.

Kaip jau matėte aukščiau, įrenginio koncepcija grindžiama poreikiu tikruose amerikietiškuose namuose (na, žinote, tas dviejų aukštų namas su garažu ir gražia pievele, panašiai kaip filme A Nightmare on Elm Street) kiekviename kambaryje (čia vis dar apie poreikį šneku) turėti po stereo agregatą, grojantį tą pačią muziką iš miegamajame esančio Ipod’o.
Koks galėtų būti techninis šios svajonės įgyvendinimas?
Iš vieno taško per visą namą nutiesti garsiakalbių laidus į visus kambarius.

Nepamirštame apie stiprintuvą (kambarių kiekis juk prilygsta tavo, mielas skaitytojau, darbo valandų per dieną skaičiui. P.s. bedarbiai į šią statistiką neįskaičiuojami) na ir, žinoma, seną gerą dvylikos takelių mikšerį (juk norime turėti pasirinkimą kurias namo vietas pagyvinti garsais) – žodžiu, statistiniam gyventojui "misija neįmanoma".

Creative inžinieriai pasinaudojo visu mylimu progresu ir į rinką paleido nuotolinio muzikos klausimo įrenginį (bent jau aš taip pavadinau).

Į pastarojo produkto komplektą įeina du aparatai – dokas ir signalo priėmėjas (tebūnie imtuvas).
Pirmasis siunčia Apple grotuve  grojamą muziką, o antrasis nuotoliniu būdu ją priima (na ir jeigu dar garsiakalbius prijungsime, gal ką ir išgirsime).
Žinoma, didesniam kambarių skaičiui reikia turėti daugiau imtuvų, kuriuos galima nusipirkti atskirai.
Iš esmės tai viskas, ką eiliniam vartotojui reikia žinoti.

Giliau

Kasant giliau turime dvi tik ilgiu besiskiriančias stilingas juodas dėžutes su keliais standartiniais muzikos valdymo mygtukais ir klasišku dideliu garso reguliatoriumi.
Doko kitoje pusėje labai daug protingų jungčių, kurių nė vienos nenaudojau (kam prie bevielio įrenginio kažką pajunginėti..?), o tiesą sakant neradau prie ko.

Iš instrukcijų sužinojau, kad dokas turi galimybę transliuoti vaizdą į didįjį ekraną (televizorių turiu omeny), kas prilygsta paauglio per telefoną garsiai klausomai muzikai viešajame transporte – jis mano, kad "kietas", o aplinka mano kitaip.
Priminsiu, kad Ipod’ų ekrano geba yra maža + apple į savo gaminius įsileidžia tik savo formato video failus, tad namų kine išvystume tik prastos kokybės filmą arba geros kokybės nuotraukas.
Iš to pačio doko yra jungtis erdviniam (5.1) garsui, kurios pasigedau signalo imtuve.

Bet kuriuo atveju papildomos funkcijos yra tik sveikintinos.

Garso kokybė? 

Vienas draugas pasidomėjo apie garso kokybę ir ar nėra jokių trukdžių (neveltui VGTU diplomą turi), atsakymas buvo paprastas – “sumažėjusios garso kokybės nepastebėjau (nors esu pakankamai jautrus tam), o trukdžiai ir kitos sveikatai kenksmingos bangos yra tik fizikų sugalvota pasaka”.
Tiesa, labai nepasitikiu įvairiais garso tobulinimo išmislais, todėl "X-Fi" logotipas kiek gąsdino, ypač po skaitytojo komentaro apie kitą Creative produktą.

Mano atveju pultelyje buvo "X – Fi Crystalizer", kuris visai korektiškai prideda prie visų dažnių po kokius 20 proc. daugiau garso ir prilygsta muzikos pagarsinimui, o erdviniam garsui įjungti skirta "X Fi CMSS 3D" funkcija,  klausant per ausines atrodo lyg vidurinių dažnių iškėlimas iki maksimumo (ko pasekoje turime "plokščią" garsą).

Distancinis valdymas

Kalbant apie patį pultelį, čia tikrai trūksta navigacinės logikos.
Svarbiausi garso reguliavimo ir grojimo (play) mygtukai paslėpti tarp kitų, o viduriniai (gražiai išryškinti) skirti albumo pasirinkimui iš grotuvo ekrano ir esant kitame kambaryje to, aišku, padaryti neįmanoma.

NSO

Kadangi naktį mano namuose teisę skleisti šviesą turi tik už lango esanti lempa, tai ryški "kislotnai" mėlyna spalva (įjungimo būsenoje) ir raudonas nuolatos mirksintis taškelis (išjungimo būsenoje) prie mano interjero netiko. 

Ir teisingumo vardan reikia įvardinti apie ženkliuko ant dėžutės "Made for Ipod" buvimą, kas byloja apie pilną suderinamumą su Ipod grotuvais ir netiesiogiai byloja apie NEpilną suderinamumą su Iphone.

>>>

Dalintis yra krikščioniška pareiga. Dalintis muzika viešose vietose yra kvaila mada ir pirmiausia dėl cypsiančios garso kokybės.
Menininkas Michael Schoner, gyvenantis vienoje liberaliausių šalyje (tikiuosi, žinote, kur lengvieji narkotikai legalizuoti?) vietiniam jaunimui pasiūlė suoliuką su garsiakalbiais, kurie per bluetooth ryšį groja šalia esančio muzikinio grotuvo turinį.

Pasaulis pilnas stereotipų.
Štai prieš porą dienų, per Top Gear laidą, buvo rodomas D.Britanijos gėjų gyvenimo būdo tinklapio mašinų TOP 10 – ukas.
O gi gal nieko čia ypatingo, tik kad SMARTai buvo pirmoje vietoje (ar aš gėjus?).

Testuojamas Mercedes Benz SL kažkelintas modelis – 6 oje vietoje, o galingasis Jeep Cherokee net 4-oje.
Paskutines dešimtuko vietas užima BMW Mini Cooper ir VW “Vabalas” atitinkamai (šaltinio neradau).

Kokias iš to galime daryti išvadas?
Jokias.
TOP’as toks pat spalvotas ir įvairialypis, kaip ir visa automobilių pramonė.

Tada kokio velnio kiek kitokios formos DJ plokštelių grotuvas yra moteriškas?
Deimanto (angl. Diamond) pavadinimą gavęs aparatas subalansuotas merginoms, stovinčioms prie pulto (ar pamenate pirmąją Lietuvos DJ merginą?) ir gaminamas vokiečių įmonės Scheu Analogue.

Prie visų pasakiškų standartinių grotuvo savybių yra ir EUR 3,900 kaina.
Velniškai daug.
Gal ten kur nors priklijavo tikrą deimantą?

Jūs (jei netingite) paieškokite informacijos stilingo daikto visiškai nestilingoje reprezentacinėje svetainėje ir bent ką nors radusiems (nebūtinai naudingo) ir palikusiems komentarą (nebūtinai į temą), padovanosime oro gaiviklį automobiliui iš panašaus lygio bangabanga.lt reprezentacinės svetainės (taip taip, čia vėl mini konkursėlis).

>>> Kas kitas? – DJ’aus grotuvas su lietimui jautriu ekranu

Nuo mažų dienų mus auklėja gerbti vyresnio amžiaus žmones, valstybės istoriją ir relikvijas, o per Lietuvos "gimtadienį" niūriai klausytis pamokslų.

Už Atlanto pagarbos sąvoka apima ir komercinės sėkmės sulaukusių prekių (Lietuvoje kol kas tą sunkiai įsivaizduoju – gal per jauni esame).
Keli amerikiečiai vaikystėje lankė elektronikos būrelį, o jau pasiekę rimtą amžių iš 1978 metų pagaminto 8 bitų ATARI 400 kompiuterio (įtariu, rado savo rūsyje) retro sintezatorių.

Į žodį "pagamino" įeina seno korpuso panaudojimas su visiškai naujais "viduriais" ir įtaisytais keliais papildomais mygtukais.
Muzikos kūrimu besidomintys asmenys apie technines charakteristikas gali paskaityti fridgebuzzz puslapyje (beja, šis pavadinimas yra labai šmaikšti kūrėjo tikroji pavardė, taip taip su trimis "z" raidėmis)

Manau, aktyviai koncertuojančiai elektroninės muzikos grupei labai praverstų toks instrumentas.
Gal The Prodigy? Nors ne – jie tik šaukia į mikrofoną pagal fonogramą.

>>> Kaip tai buvo? – Dvigubas 6-ojo dešimtmečio plokštelių grotuvas

Žmonės prie meno kažkodėl myli daiktus, tapusius laiko relikvijomis.
Esu tikras, kad po metų trisdešimties prie retro klasikos priskirsime ir Apple muzikinį telefoną bei išsidirbinėsime iš jo kaip dabar iš diskinių telefonų.

Amerikiečio William’o Kang’o bumbokso (lietuviško teisingo atitikmens neradau) koncepcija  turi  senamadišką išvaizdą ir šiuolaikines technines galimybes (MP3 ir vaizdo grotuvą).

O iš esmės tai ta pati didelė nešiojama dėžutė su garsiakalbiais ir analoginiais jungikliais.
Tiesa, modelis kažkodėl tapo glenciniu ir turi "9999 Boom Box" pavadinimą.

>>> "Mobilios muzikos" koncepcijos atžala – Kuprinė "Boomboksas"

Pasirodo, ir Kinijos liaudies respublikoje yra gerų dizainerių (ankščiau neteko girdėti apie koncepcinius modelius iš šios šalies).
Vienas jų vardu Lu Le.

Interneto platybėse neradau jo svetainės, nebent šį keistą (ko gero, kito žmogaus) puslapį.

Gamta

"Negali būti bloga, kas ateina iš gamtos" sakė prieš 12 metų grupė Žas (dainoje "Per žoles į žvaigždes"), o šalyje, kurioje išrastas popierius, tą žino  kiekvienas kiemo vaikis.
Lu Le sukūrė garso sistemą labai panašią į žirnių stiebą ir davė atitinkamą pavadinimą "Pea Speaker" (ang. pea žirnis).
Į pagrindinį stiebą telpa 7 visiškai nepriklausomi garsiakalbiai (žirniai), kurie būdami viduje pasikrauna, o išėmus veikia nuotoliniu  būdu (per bluetooth).

Garso sistema nepalaiko galimybės atskiram "žirniukui" priskirti atskirą garso takelį, todėl tapti namų kino sistema nepretenduoja, užtat puikiai tinka aprėpti (atitinkamai išdėsčius) visą salę garsu (pvz. per rugsėjo pirmosios šventę mokyklose).
Garso valdymas yra tik viename garsiakalbyje, visi kiti paklūsta "karaliui" (kaip gamtoje).

>>> Ausims ir akims paganyti – Žavi namų garso sistema

Sakoma, kad žmonės be žmonių negali, todėl ir gyvena bendruomenėse, o kai jos tampa pernelyg didelės ir nejaukios – stengiamės atsiriboti.

Viena to išraiškų yra nešiojamieji muzikos grotuvai – kaip dar geriau galima sukurti privačią erdvę, tarkim, laukiant eilėje prie parduotuvės kasų?
Iš asmeninės patirties žinau, kad ausinės nėra pats patogiausias daiktas nešiotis kišenėje ir tenka tam skirti papildomo dėmesio.

Dizaineris Yoonsang Kim sukūrė įdomų koncepcinį modelį, kurio dėka išsprendžiama ausinių “transportavimo” problema.
Kai ausų garsiakalbiai nėra naudojami pagal paskirtį, turime užsegamą apykaklę.
Sunku pasakyti ar ant vienintelio pagaminto vieneto esantis Philips prekės ženklas lems šio sprendimo naudojimą gaminiuose.
Laikas parodys.

>>> Muzika yra tik priedas – Swarovski DJ ausinės

Praeitame įraše sukryžminome laikrodį su rašymo lenta vardan efektyvaus darbų planavimo, dabar atėjo stalinės lempos ir garsiakalbio eilė.
Kas čia darosi?

Pasaulis miniatiūrizuojasi – televizoriaus neturiu, nes televiziją žiūriu per kompiuterį (ačiū tv tiuneriui), laikrodžio nebenešioju, nes mobilus rodo laiką, bei muzikytę paprašius pagroja, taksofonų gatvėse (dėl tų pačių mobiliųjų telefonų) liko vienetai.
Namų apyvokos daiktų ši mada beveik nepalietė, nors tam tikrų prošvaisčių jau yra.
Pakankamai standartinė geležinė stalinė lempa, kuri tiktų net ir prie konservatyviausio interjero, su mažu radijo imtuvą primenančiu pagrindu.

Pagrindas yra garsiakalbis su Ipod jungtimi bei standartiniu 3.5 mm kištuku kitiems nešiojamiems grotuvams.
Įtariu, Ipod’ai čia pat gali pasikrauti, nors apie tai jokios informacijos nėra.
O jeigu dar stebuklingu būdu galėčiau sinchronizuotis su Itunes (muzikos perkėlimui į grotuvą), galbūt net apsvarstyčiau ar verta mokėti už jį dabar prašomus $149.00 (380 Lt).
Šiai akimirkai šio hibrido kaina atrodo pakankamai užkelta.

Kita medalio pusė – gamintojai reklamuodami prekę pateikė stilingų kambarių nuotraukų, kuriuose gaminys vos vos matosi (gal kada nors ir skalbimo miltelius per televiziją reklamuos taip, kad jų nesimatys), užtat naujakuriai gali pasisemti smagių idėjų.

p.s.
Taip taip, einu balsuoti. Išsirinkau 11-ą numerį, o Jūs?

>>> Paprasta ir genialu – Sieninis prietaisų įkroviklis

Kai vakar vakare namų sąlygomis žiūrėjau filmą Septyneri metai Tibete, man tikrai nerūpėjo ar girdžiu stereo garsą, ar mono.
Labiau rūpėjo kaip šiuolaikiniai istorikai vertina anų laikų Tibeto užsienio reikalų ministro poelgį, kuris tolygus grupės Prodigy koncertui prieš antrąjį pasaulinį karą Kužių miestelyje (Šiaulių rajone) – supraskit, labai pažangus tam laikmečiui sprendimas, ir pakankamai nevienareikšmiškas.

Įtariu, didžiajai daugumai namų kino sistemų turėtojų pakaktų ir vieno garsiakalbio namuose žiūrint dar vieną muzikinį realybės šou (šį sezoną šeštadienio vakarai Lietuvos kanaluose šiuo požiūriu ypač “turiningi”), o kadangi didžiųjų gamintojų rinkos tyrėjai mano kitaip, pasirinkimo kaip ir neturime.

Kaip ir buvo galima tikėtis, atsirado kitaip mąstančių.
Štai dizaineris Paul Scarfe mano, kad foninei muzikai namuose pakaktų ir vieno garsiakalbio.
Vieno labai elegantiško, Aura vardu pavadinto, iš stiklo pagaminto garsiakalbio.
Garsas sklistų erdvėje visomis kryptimis, o  žemieji dažniai dar ir per grindis muštų.

Įtariu, geriausias šios technologijos pritaikymas būtų gaminant nešiojamus garsiakalbius politiniams mitingams.

>>> Daržovių diskriminacija? – Vaisiai + pagalvė + garsiakalbis