Gaubtuvas (liaudyje paplitęs skolinys "kapišonas") yra ta drabužio dalis, kuri kartais (kai užsimanome) uždengia galvą, visą likusį laiką turime elementarų kabantį maišą už nugaros.

Kiek pagalvojęs padariau išvadą, kad gaubtuvus nešioja beveik pilnametystės ribą pasiekę "banditukai" sostinės stoties rajone (arba ne kąprastesnėje mano gyvenamoje Naujojoje Vilnioje), maištaujantys antiglobalistai (arba jų vietinė atmaina prie Seimo) na ir žinoma bent iš dalies hip hop’o kultūrai prijaučianti inteligentija.

Pastariesiems išraiškos laisvė ypač svarbi.
Maloniai nustebau radęs kaip elementariai ir originaliai amerikiečiai puošia savo gaubtuvus – kas gi pirmas tą pasiūlys Lietuvoje?

>>>

Kai pardavimų vadybininkai eina į darbo pokalbį, jie dėvi juodą kostiumą, blizgančius odinius batus, galvą puošia trumpa klasikinė šukuosena, o sidabrines sagės yra būtinas aksesuaras parodyti savo aukštą lygį.

Jeigu dizaineriai vaikščiotų į darbo pokalbius, jie privalėtų švariai nuskusti galvą (klasiška a ne?), juk galima teorinė šukuosenų įvairovė suteikia mažai šansų atspėti "trend’ą" ir parodyti savo gerą "dizainerišką" skonį (posakis "trend is your friend" vis dar gyvas).
Su aprangos ir avalynės pasirinkimu yra visiškai tokia pati problema, būtent todėl visi save gerbiantys elitiniai dizaineriai susitikimus su būsimu darbdaviu rengtų arba pirtyje, arba tamsiame kambaryje prie kompiuterio vaizduoklio.
Na o vienos ir pačios svarbiausios detalės (kaklaraiščio) dėka, darbdavys suprastų, kad nereikės samdyti projekto vadovo (kuris verčia klientų užgaidas į "dizainerišką" kalbą ir atvirkščiai) ir ramia sąžine leis dizaineriui bendrauti tiesiai su klientu.

O Jūsų matomas photoshop kaklaraištis parodys dizainerio lojalumą (pašaukimą) ir norą siekti didžiausių aukštumų šioje srityje.
O kadangi taip niekas nenori daryti, tai ir sugalvojo visokios "dizainerių sąjungos" ir "asociacijos" (ar apskritai yra tokių?) mistinį nelietuvišką žodį – portfolio.

>>> Seilinukas – kaklaraišits

Kai ištroškę nuotykių keliausite po pasaulį ir kiekvienoje aplankytoje šalyje norėtumėte bendrauti su vietine teisėsauga, galite arba daryti nusikaltimus, arba atrodyti ypač įtartinai.

Pasak Biblijos, nusikalstama veikla apskritai yra blogis, o apie kultūrinius skirtumus ir įvairias reiškinių interpretacijas berods toje knygoje nieko nepasakyta, tad ilga musulmono barzda (išbandyta ir veikia) ir krepšys su tariamu ginklu garantuoja gerus įspūdžius.

Viena prancūzų aktorė sukūrė kelioninių krepšių liniją, kurie naudoja ginklus kaip dekoracijos elementą ir už 100 europietiškų piniginių vienetų mielai Jums parduos arba pagamins su pageidaujamais ir iš anksto suderintais ginklais (kontaktai, kažkur jos tinklaraštyje).

Lauksime oro uostų apsaugos darbuotojų šoko.

>>> Šaldytuvas, Stereo krepšys

Liemenėlė.
Įvedus į paieškos laukelį šį žodį, pats pirmas rezultatas teigia, kad "Gera liemenėlė – investicija į savo sveikatą ir grožį".

Taigi jeigu gražiosios lyties atstovės išleidžia šimtus taip sunkiai uždirbamų (ir ne visada) litukų liemenėlėms, tai jomis privaloma atitinkamai ir rūpintis.

Kodėl pasaulis iki šiol neturi jų džiovinimo aparato?
Beveik turi.
Jūsų matomos nuotraukos yra tik gražūs paveiksliukai (aka koncepcija ir projektas labai laukia investuotojų).

Iš vaizdų galime spręsti, kad aparatas gamybai ruošiamas dviejų klasikinių spalvų, turės (kompiuterio?) aušintuvus, labai šiuolaikišką valdymą ir stilingą išvaizdą.

Jeigu "pūstų" taip stipriai kaip tarybinis "Vėjelis", galbūt ir sau įsigyčiau, o vyriškai auditorijai siūlau pasižvalgyti per prabangiausių liemenėlių gamintojų sąrašą, na ir žinoma įvertini kas ten kaip.
Nuorodas į labiausiai patikusius palikite komentaruose.

>>>

Tie, manantys, kad iš šiukšlių negalima išpešti jokios naudos apart antrinio perdirbimo, šiek tiek klysta.

Portugalijos dizainerė Ana Cardim sugalvojo mažą segtuką, imituojantį Prancūzijoje ypač paplitusias viešas šiukšliadėžes (lankas su prikabintu plastikiniu maišeliu), kuris (taip taip segtukas) yra labai novatoriškas švarko papuošalas.

Kasdienines smulkias atliekas (pvz. kramtomąją gumą) dedame į maišelį ir pasididžiuodami žygiuojame centrine miesto gatve.

Oba.
Kalmaro formos kepurė.
Kas per velniava?

Į darbą su tokia nevaikščiočiau, nors per naujaką trūko smagaus apdaro galvai.

Teigiama, kad kepurė turi du gyvenimus – dieną atlieka savo tiesiogines funkcijas, o naktį bando apsimesti pagalve.
Už $30 perkame Etsy aukcionuose.
Myliu rankdarbius.

>>> Minkšti žaislai mūsų technologijoms – Pagalvė nešiojamam kompiuteriui ant kelių pasidėti

Aukštasis universitetinis visų socialinių mokslų išsilavinimas skirtas praplėsti studijuojančių akiratį (bent jau tą sakė vienas geriausių man dėsčiusių dėstytojų pavarde Melnikas), tad būsimi vadybininkai prisiminkite, kad mokėsite viską ir tuo pačiu nieko konkretaus.

Na, o jei jau prakalbome apie akiratį, verta paminėti didžiausios sportbačių gamintojos akiračio praplėtimo akinius.
“Gatvių džiunglės” nėra saugiausia važiavimui ekologišku transportu vieta.

Netikėtomis akimirkomis iš už kampo neleistinu greičiu į dviratininką gali įvažiuoti golfiukas, vairuojamas netikėtai nuo alkoholio apsvaigusio jaunuolio.

Būtent tokiose situacijose pavojaus rizikai (bent jau teoriškai) sumažinti sugalvota praplėsti matymo kampą 25 laipsniais.
Optikos stebuklai – ir iš šono artėjančią transporto priemonę matysime anksčiau negu sugalvojo motina gamta.

>>> Šnipų žaislai – Akiniai su dviem paslėptomis kameromis

Dizaineris Andy Kurovets pakankamai ironiškai žiūri į XXI amžiaus vakarų civilizacijos žmogaus gyvenimo būdą, tad pateikė koncepcinį rankinio laikrodžio modelį, kuris turėtų šokiruoti eilinį biuro darbuotoją.

Apart pagrindinės funkcijos – laiko rodymo, čia pat pateikiama pagrindinius kasdieninius šiuolaikinio žmogaus gyvenimo ciklus rodanti informacija.
Kaip matome, didelės gyvenimo įvairovės čia neįžvelgta.
Koncepcija skirta sėslų gyvenimo būdą praktikuojantiems ir, žinoma, turintiems gerą humoro jausmą asmenims.
Problemos suvokimas yra pusė jos išsprendimo.

>>> Pasirodo mes visiškai nuspėjami – Rankinis laikrodis dienos planavimui

Sakoma, kad žmonės be žmonių negali, todėl ir gyvena bendruomenėse, o kai jos tampa pernelyg didelės ir nejaukios – stengiamės atsiriboti.

Viena to išraiškų yra nešiojamieji muzikos grotuvai – kaip dar geriau galima sukurti privačią erdvę, tarkim, laukiant eilėje prie parduotuvės kasų?
Iš asmeninės patirties žinau, kad ausinės nėra pats patogiausias daiktas nešiotis kišenėje ir tenka tam skirti papildomo dėmesio.

Dizaineris Yoonsang Kim sukūrė įdomų koncepcinį modelį, kurio dėka išsprendžiama ausinių “transportavimo” problema.
Kai ausų garsiakalbiai nėra naudojami pagal paskirtį, turime užsegamą apykaklę.
Sunku pasakyti ar ant vienintelio pagaminto vieneto esantis Philips prekės ženklas lems šio sprendimo naudojimą gaminiuose.
Laikas parodys.

>>> Muzika yra tik priedas – Swarovski DJ ausinės

Kai praeitą savaitę rašiau apie laikrodį – lentą, prisiminiau, kad panašių bandymų jau buvo ir anksčiau.
Banalų pavadinimą “Pono Jono laikrodžiai” (Mr. Jones Watches) savo produkcijai sugalvojęs dizaineris pritaikė dienos planavimo metodą rankiniam laikrodžiui.

Laikrodžio ciferblatas padalintas į dalis su aprašytomis dienos veiklomis vidutinėms ofiso žiurkėms.
Susimąsčius pasidaro baisu, kokie mes nuspėjami ir atkartojami.
Į galvą lenda mintys pasielgti kaip dviems brazilams, apkeliavusiems visą pasaulį.

Kalbant apie patį laikrodį, jis pagamintas iš plieno su odine apyrankė.
Ribotas tiražas (vos 100 vienetų, su unikaliu numeriu) prideda solidumo ir šiai akimirkai liko tik keturi, kurio kiekvieno kaina 100 Didžiosios Britanijos piniginių vienetų (445 Lt).
Įsigyti ir pažiūrėti kitų šio dizainerio laikrodžių galite jo tinklapyje.

>>> Ką parsivežiau iš Ispanijos? – Rankų darbo sieninis laikrodis iš plokštelės

Kai mokiausi vidurinėje mokykloje (ar kas nors iš buvusių mokinių – informatikų gali sukurti jiems padorų puslapį?) vienas iš kriterijų, pagal kurį direktoriaus pavaduotoja ugdymui (Apolonija Visockytė) paskirdavo asmeniui mokyklos DJ’aus pareigas, buvo tarybinės garso technikos išmanymas.

Mano pusbroliui kažkaip buvo pavykę užsiimti šia prestižine veikla, tačiau aš (aštuntoko kailyje) dar nesupratau, kad tai puiki proga pakeisti mokyklą tuoj baigsiantį dabartinį DJ’ų.

Kaip ten bebūtų, savo atsiėmiau studijų laikais, o jaunajai kartai, atsidūrusiai panašiose aplinkybėse, nuo mažens siūlau išmokti garso aparatūros sudedamąsias dalis ir mintinai žinoti kuris kištukas prie kurio lizdo turi būti prijungtas.
Įtariu, tam vienas sumanus amerikietis ir sukūrė marškinėlius, kuriuos pardavinėja po $20 (50 Lt).
Manau, tai originaliau, nei mokėti dar didesnius pinigus už galimybę pirkti patrauklioje vietoje esančioje parduotuvėje marškinėlius su banaliu užrašu. Ar sutinkate?

>>> Žmonės lyg perkaitę kompiuteriai – Kūno aušinimo vandeniu sistema